įsipinkoti

įsipinkóti 1. tr. prasimanyti: Kažin ką, bet niekus įsipinkójo (įsikalė į galvą) Kp. 2. tr. įsidėmėti, įsiminti: Aš kai gerai įsipinkóju, tai dar ilgai atsimenu Pnd. Įsipinkók šitą žmogų, kad paskiau jį pažintum Alz. 3. tr., intr. Šmn, Skp, Sb įprasti, įjunkti, įsimanyti: Neberasdama pelių, katė įsipinkója net paukščių gūžtas plėšti Š. Ką tu čia dabar įsipinkójai prie visų kabinėtis?! Kp. Ką čia įsipinkójai vis tą „vadinas“ nuolat sakyt! Slm. Įsipinkójo nei šią, nei tą Kp. Kas juokingiausia, kad anglai savo pavojingas prekes įsipinkoję buvo siuntinėti geležinkeliu VŽ1905,19. 4. Kpr įsimaišyti į kokius reikalus: Tenai buvo įsipinkójęs velnias Sb. \ pinkoti; apsipinkoti; įsipinkoti; išpinkoti